Naujienos

Specialistai griauna kosmetikos mitus – ką iš tikrųjų reiškia „Be konservantų“?

2019 03 28

Užrašai ant kosmetikos pakuočių turi padėti vartotojui išsirinkti produktą. Deja, specialistai pastebi, kad ne visa informacija yra teisinga, o dalis iš tiesų klaidinanti. Mat kosmetikos gamintojai kartais ženklina etiketes naudodamiesi vartotojų nežinojimu ir sklandančiais mitais apie sudedamųjų dalių savybes. „Žymėjimas „Be konservantų“ nebūtinai reiškia geresnę kokybę, o kas yra parabenai ar SLS ir ką jie daro produktui, taip pat yra mitais apipinta informacija“, atkreipia dėmesį „BIOK laboratorijos“ naujų produktų specialistė Gintarė Mykolaitienė. Kokie kosmetikos produktų etikečių žymėjimai klaidina labiausiai? Specialistai išskiria penkis pagrindinius ir atskleidžia, ką apie juos reikėtų žinoti.

 

1.       „Netestuota su gyvūnais“

Vis dar neretai tikima, jog kosmetikos produktai su ženklinimu „Netestuota su gyvūnais“ yra pranašesni už tuos, ant kurių tokio ženklo nėra. Tačiau, anot ekspertų, Lietuvos vartotojai šiuo klausimu nerimauti neturėtų.

„Nuo 2013 metų Europos Sąjungoje gaminami ir parduodami produktai negali būti bandomi su gyvūnais, – pabrėžia G. Mykolaitienė, – Kai kurie kosmetikos gamintojai naudojasi tuo, kad vis dar yra apie tai nežinančių vartotojų, todėl pakuotes vis dar ženklina „Netestuota su gyvūnais“ užrašu. Tačiau tai nereiškia, kad priemonė su tokia žyme yra pranašesnė, o gamintojas labiau atsakingas. Juk įstatymiškai Europos Sąjungoje tiesiog negalėtume prekiauti priemone, jei ji būtų kitokia.“

2.        „Be konservantų“

Užrašas „be konservantų“ savaime nepasako, jog produktas yra kokybiškesnis už tą, kuris jų turi, atkreipia dėmesį specialistai.

Konservantai gali būti natūralūs arba sintetiniai. Natūralūs – tai natūralios gamtoje randamos žaliavos, kurios pasižymi mikroorganizmus naikinančiu, baktericidiniu poveikiu (tarp jų gali būti ir iš augalų išskirti eteriniai aliejai). O sintetiniai – tai cheminių žaliavų junginiai, sukurti mokslininkų, kad naikintų pelėsį, grybelius, tam tikros rūšies neigiamą įtaką turinčias bakterijas. Ir vienos, ir kitos grupės konservantai užtikrina, kad kosmetikos produktai išliktų saugūs nuo mikrobiologinio užterštumo visą produkto vartojimo laiką.

„Jei kosmetikoje visai nebus konservantų, žalingi mikroorganizmai gali sukelti odos dirginimą ar net infekcijas, – pasakoja G. Mykolaitienė, – svarbiausia, kad produktų sudėtis būtų subalansuota. Reikiamas konservantų kiekis, kurį nustato mikrobiologijos specialistai ir dermatologai, apsaugo odą ir jai nepadaro jokios neigiamos įtakos. Būtent todėl kiekvienas kosmetikos produktas privalo būti patikrintas dermatologų.“

Europos Sąjunga reguliuoja, kokie konservantai gali būti naudojami kosmetikos gaminiuose. Saugaus naudojimo kiekis, naudojimo sritys yra nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų duomenis. Beje, gamintojai dažnai naudojasi tuo, jog šiame sąraše nėra kai kurių  natūralių konservantų – tuomet pasitaiko atvejų, kai gamintojai rašo, jog produktas yra be konservantų, nes tas baktericidinį poveikį turintis ingredientas tiesiog nėra įtrauktas į konservantų sąrašą Europos Sąjungos kosmetikos reglamente.

3.       „Be parabenų“

Vis dar dažna ant kosmetikos pakuočių pamatyti užrašą „Be parabenų“. Parabenai, pasak G. Mykolaitienės, kosmetikos pramonėje naudojami jau ilgą laiką, todėl apie juos sukaupta labai daug informacijos. Tai – natūraliai prisitaikančių ar sintetinamų medžiagų grupė, veikianti prieš mikroorganizmus.

„Po 2004 metais Didžiosios Britanijos molekulinės biologijos ir medicinos mokslininkų atlikto parabenų įtakos krūties vėžio atsiradimui tyrimo pasklidusios kalbos, kad parabenai sukelia krūties vėžį, ne kartą paneigtos ir supeiktos. JAV Maisto ir vaistų administracija pažymi, kad šiuo metu nėra informacijos, galinčios įrodyti, kad parabenai turi įtakos sveikatai, tad ši medžiagų grupė nepriskiriama kancerogenams. Priešingai – mažomis dozėmis naudojami parabenai yra efektyvūs ir labai gerai dermatologiškai toleruojami. Jie nepasižymi nei hormonų veiklą trikdančiu, nei alergijas sukeliančiu poveikiu. Be to, parabenų natūraliai gamtoje galima rasti net mėlynėse“, – šypsosi G. Mykolaitienė.

4.       „Be SLS“/„Be SLES“

Renkantis plaukų priežiūros priemones ant šampūnų buteliukų galima pamatyti ženklus „Be SLS“ ar „Be SLES“. Sodium Lauryl Sulfate (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLES) – paviršiaus aktyvios medžiagos, kurios naudojamos kosmetikos priemonėse kaip plaunamosios medžiagos ir emulsikliai. Tai – sudedamoji dalis, kuri šampūnams, dušo geliams suteikia gausų putojimą, nuplauna nešvarumus ir susikaupusius riebalus.

„Tyrimai rodo, kad SLS ir SLES nėra priskiriami nei kancerogenams, nei alergenams. Plaunamųjų priemonių, šampūnų, dušo gelių, veido plovimo priemonių, kurių sudėtyje yra šių aktyviųjų medžiagų, nereikėtų bijoti. Juolab, kad kosmetikos priemonės formuluojamos taip, kad jų sudedamosios medžiagos veiktų sinergiškai, t.y. papildytų viena kitos veikimą. Jei kosmetikos priemonėje yra SLS/SLES, taip pat reiktų ieškoti ir tokių medžiagų kaip glicerinas, Coco-Glucoside, Glyceryl Oleate. Šios medžiagos labiau apsaugo odą bei sumažina dirginimą“, – pataria specialistė.

Vis dėlto, G. Mykolaitienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į veido ar kūno kremų sudėtis, mat šiuose produktuose SLS ar SLES neturėtų būti. Pasak specialistės, veido ir kūno kremuose reikėtų ieškoti keramidų (ceramide), emolientų (natūralių ar sintetinių aliejų), vaškų, sviestų, kurie suteikia odai apsauginį barjerinį sluoksnį, neleidžia drėgmei išgaruoti iš odos, sumažina prarandamos drėgmės kiekį.

5.       „Patvirtintas ekspertų“ – dažnas triukas

Be informacijos apie sudėties dalis, dėmesį svarbu atkeipti ir į tokius ženklinimus kaip „Geriausias, populiariausias metų gaminys“, „Apdovanotas populiariausio medaliu“ ar „Patvirtintas ekspertų“. Mat šie teiginiai – dažnai tėra triukas, naudojamas vartotų dėmesiui patraukti.

„Panagrinėjus etiketes ir mažomis raidėmis ant jų pateiktą informaciją neretai galima pastebėti, kad tokie titulai yra patvirtinti tik vidinėmis įmonės apklausomis ar įmonės, gaminančios produktą, darbuotojų vertinimu, kurie ir tampa „ekspertais“. Pasaulyje tai yra aktuali problema, turinti ir atitinkamą pavadinimą – brainwashing (liet. smegenų plovimas). Todėl svarbu kelti ir verslo atsakingumo klausimą, ir didinti vartotojų sąmoningumą“, – sako „BIOK laboratorijos“ marketingo vadovė Ieva Čepononė.